Arsa: kas tai Turkijos nekilnojamojo turto kontekste?
Arsa – tai turkiškas terminas, reiškiantis neįrengtą sklypą, skirtą statybai arba investicijoms. Tai žemės sklypas, kuriame dar nėra pastatytų pastatų, bet jis teisiškai priskirtas gyvenamajai, komercinei, žemės ūkio arba mišriai paskirčiai.
Turkijoje arsa yra vienas svarbiausių nekilnojamojo turto objektų, skirtingas nuo arsa üzeri bina (sklypas su pastatu) arba konut (gyvenamasis namas). Sklypo vertė priklauso nuo vietos, zonavimo taisyklių (imar durumu), dydžio (matuojamo kvadratiniais metrais) ir prieigos prie infrastruktūros (keliai, komunikacijos).
Užsieniečiai dažnai susiduria su arsa, norėdami įsigyti žemę vilos statybai, žemės ūkio projektams arba ilgesniams investicijoms. Nuosavybės teisės registruojamos Tapu (žemės registras), o prieš pirkimą būtina patikrinti sklypo teisinį statusą (pvz., hisseli arsa – bendras sklypas su kelių savininkų dalimis).
Pastaba: Arsa neapima sklypų su jau esančiais pastatais, nebent jie bus nugriauti. Visada patikrinkite sklypo imar planı (zonavimo planą), kad būtų įsitikinti dėl statybos leidimų.
| Terminas (turkiškai) | Atitikmuo (lietuviškai) | Pastabos |
|---|---|---|
| Arsa | Sklypas, tuščias sklypas, statybų sklypas | Bendras terminas neįrengtam sklypui. |
| İmar parseli | Zonuotas sklypas, planuojamas sklypas | Sklypas, patvirtintas statybai pagal savivaldybės planus. |
| Tarım arazisi | Žemės ūkio sklypas | Sklypas, skirtas žemdirbystei; taikomos apribojimai. |
| Hisseli arsa | Bendras sklypas (su dalinėmis teisėmis) | Sklypas su kelių bendrasavininkų dalimis (pvz., paveldėtas). |
| Boş arsa | Tuščias sklypas, neįrengtas sklypas | Sklypas be pastatų arba pagerinimų. |
| Konut arsası | Gyvenamasis sklypas | Sklypas, skirtas gyvenamųjų namų statybai. |
| Ticari arsa | Komercinis sklypas | Sklypas verslui, parduotuvėms arba ofisams. |
Taip, jei laikomasi atitikties principo ir zonavimo taisyklių.
Užsieniečiai gali įsigyti arsa Turkijoje, jei jų šalis leidžia turkams pirkti žemę ten (atitikties principas). Kareivinių draudžiamose zonose (askeri yasak bölgeler) ir kai kuriose kaimo vietovėse tai gali būti uždrausta.
Pagrindiniai reikalavimai: galiojančio paso, mokesčių numerio (vergi numarası) turėjimas ir Gubernatoriaus biuro leidimas ribotose srityse. Žemės ūkio sklypams didesniems nei 30 hektarų reikalingi papildomi leidimai. Visada patikrinkite galiojamumą Tapu biure.
*Imarlı* – tai planuojama teritorija; *imar dışı* – ne.
Imarlı arsa – sklypas su patvirtintu zonavimo planu, leidžiančiu statyti pagal savivaldybės taisykles (pvz., gyvenamiesiems ar komerciniams objektams). Tokiose teritorijose yra suvestinė infrastruktūra: keliai, komunikacijos. İmar dışı arsa zonavimo neturi – statyti ant tokių sklypų draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie bus perklasifikuoti.
Pirkimas imar dışı arsa yra rizikingesnis – būsimos zonavimo pakeitimai gali leisti arba neleisti statybą. Prieš pirkimą patikrinkite imar durumu (zonavimo statusą) Tapu Office arba savivaldybėje.
Turkijoje *arsa* reiškia neįrengtą, statybai skirtą žemę.
Arsa Turkijoje apibūdina tuščią arba neįrengtą žemę, teisiškai skirtą statybai ar investicijoms. Ji klasifikuojama pagal Turkijos žemės registrą (Tapu) ir zonavimo įstatymus, pvz., gyvenamajai (konut arsası), komercinei (ticari arsa) ar žemės ūkio (tarım arsası) veiklai.
Zonavimo statusas lemia, kokio tipo statiniai leidžiami, jų tankis ir aukštis. Savivaldybės nustato taisykles pagal imarlı (su zonavimu) ar imar dışı (be zonavimo) kategorijas. Pirkiant visada patikrinkite *arsanın imar durumu* (zonavimo statusą).
Pasas, mokesčių numeris ir *tapu* (nuosavybės pažyma).
Norint įsigyti arsa Turkijoje, užsieniečiams reikia:
1. Galiojantis pasas su vertimu (jei ne turkų kalba).
2. Vergi numarası (mokesčių numeris) iš mokesčių įstaigos.
3. Tapu (nuosavybės pažymos) perdavimas Žemės registrų biure.
4. Ribotose zonose – Valdytojo biuro patvirtinimas.
Papildomai gali būti reikalingi:
Kat irtifakı (bendrijos teisės aktas), jei sklypas yra būsimos statybos dalis,
arba imar durumu belgesi (zonavimo statuso liudijimas).
Zonavimo pakeitimai, nuosavybės ginčai ar net apgavysčių rizika.
Be atitinkamo patikrinimo pirktas arsa gali kelti šiuos pavojus:
1. Zonavimo pakeitimai: žemė, pažymėta kaip imar dışı, gali niekada negauti statybos leidimo. 2. Nuosavybės ginčai: neišspręsti paveldėjimo klausimai ar netikros pardavimo sutartys. 3. Paslėptos įsipareigojimai: skolos ar teisiniai ieškiniai dėl sklypo. 4. Apgavysčiai: suklastoti tapu dokumentai ar neturintys teisių pardavėjai.
Visada patikrinkite tapu Žemės registrų tarnyboje, ištirkite imar durumu ir notaro (noter) pagalba patvirtinkite pardavėjo asmens tapatybę.
Taip, jei sklypas yra *imarlı* ir teisiškai „švarus“.
Turkijos bankai priima arsa kaip hipotekos užstatą, jei:
1. Sklypas yra imarlı (numatytas statybai).
2. Tapu (nuosavybės pažyma) neturi įkeitimų ar ginčų.
3. Sklypo emlak değeri (mokesčinė vertė) atitinka banko paskolos ir vertės santykį (LTV, paprastai 50–70
%).
Užsieniečiams gali būti taikomi griežtesni sąlygos, pvz., didesnės pirmos įmokos ar mažesnis LTV. Žemės ūkio sklypai (tarım arsası) retkarčiais priimami. Norėdami sužinoti detaliau, kreipkitės į Ziraat, İş Bankası ar Garanti.
Įpėdiniai paveldi žemę, bet gali susidurti su mokesčių ar zonavimo problemomis.
Pagal Turkijos paveldėjimo įstatymus, užsieniečių turima arsa po savininko mirties pereina įpėdiniams (nepriklausomai nuo jų pilietybės). Tačiau:
1. Paveldėjimo mokestis (nuo 1 % iki 30 %) skaičiuojamas pagal žemės eminet değeri vertę. 2. Zonavimo apribojimai išlieka – įpėdiniai negali keisti imar durumu be leidimo. 3. Užsieniečiai įpėdiniai turi registruoti nuosavybę per tapu perdavimą ir gali reikėti Turkijos mokesčių numeris.
Ginčai tarp įpėdinių gali užblokuoti žemės naudojimą, kol jie nebus išspręsti teisme.
Reikia pakeisti *imar planı* ir gauti savivaldybės leidimus.
Norint paversti arsa (ypač imar dışı) statybai tinkamu sklypu, reikia:
1. Zoningo pakeitimas: kreiptis į savivaldybę dėl imar planı koregavimo (pvz., iš žemės
ūkio į gyvenamąją zoną).
2. Infrastruktūros atitiktis: užtikrinti kelių, komunikacijų ir aplinkosaugos normų
laikymąsi.
3. Leidimai: gauti sutikimus iš Çevre ve Şehircilik Bakanlığı (Aplinkos ir urbanistikos
ministerijos).
Procesas trunka nuo 12 iki 36 mėnesių ir gali reikalauti mokėti mokesčius arba skirti žemės savivaldybei. Ne visi imar dışı sklypai tinka.
Taikomi pelno mokesčiai ir notaro mokestiai.
Parduodant arsa Turkijoje taikomi šie mokestiai ir mokesčiai:
1. Pelno mokesčiai: nuo 15 iki 35 % nuo pelno, jei parduodama per pirmuosius 5 metų (po 5 metų asmenims nekenčiamas). 2. Mokestis už tapu: 3. Notaro mokestiai: 4. Agentūros komisija.
Užsienio pardavėjai privalo deklaruoti pajamas savo šalyje (galioja dvigubos apmokestinimo sutartys). Visada saugokite kvitus dėl eminet değeri atnaujinimų.
also_read
„Imza“ Turkijos nekilojamojo turto sandoriuose – kas tai reiškia jums?
DASK Turkijoje – kas tai yra ir ką draudžia?
„Vekalet“ (galių paštojas) Turkijoje: ko reikia žinoti nekilnojamo turto pirkėjams?
Kas yra *„taksit“* Turkijos nekilojamojo turto sandoriuose?
„Teklif“ reikšmė Turkijos nekilojamojo turto sandoriuose
Havuz – kas tai reiškia Turkijos nekilojamojo turto kontekste?
Kat mülkiyeti kanunu: bendrijos nuosavybės įstatymas Turkijoje
„Asansör“ – kas elevatorius reiškia Turkijos nekilojamojo turto rinkoje?